Sveiki,

Tikrai nepasakosiu apie tai, kaip nuo pat vaikystės fotografavau, nes niekados nesupratau kam tai gali būti įdomu? :) Daug įdomesnis, Jums, mielieji, turėtų būti mano požiūris į fotografiją. Taigi...

Man patinka matyti laimingus žmones. Tokius juos stengiuosi ir įamžinti. Juk nėra nieko nuostabesnio už tą magišką vestuvių atmosferą, kuri tvyro nuo rytinio skubėjimo iki pat vėlaus vakaro ramumos. Didžiausią dėmesį nuotraukose skiriu emocijoms, subtiliam žavesiui ir natūralumui. Su poromis daug bendrauju, stengiuosi suprasti jų norus ir įgyvendinti jų svajones.

Vestuvių fotografavimas man nėra paprastas darbas. Tai malonumas. Į kiekvieną vestuvių fotoalbumą ar fotoknygą aš įdedu ne tik žaviausias akimirkas, bet ir dalelę savęs.

Žmonių fotografija ypatinga tuo, kad mes visi esame skirtingi ir, tuo pačiu, žavūs. Nesutinku, jog ne visi žmonės yra fotogeniški. Gal būna tik nekokie fotografai? :) Savęs vertinti nemėgstu, esu gan savikritiškas, tad tegu už mane kalba mano darbai ir klientai.

Foto studijos galimybės neribotos, bet pirmenybę teikiu natūraliam apšvietimui. Tai - bene didžiausias iššūkis. Bet man jie patinka. Svarbiausia, juk, aplenkti ne kitus, o patį save.

Smalsu, ką veikiu kai nefotografuoju? Mokausi reklamos vadybos, dirbu montažo režisieriumi, mokau kino ir foto subtilybių, lindžiu garaže, besikrapštydamas prie savo automobilio, skaitau psichologinę literatūrą, žiūriu gerą kiną, klausau J. Frusciante, geriu baltą vyną, ilgai miegu ir, žinoma, mėgaujuosi kiekviena gyvenimo padovanota akimirka.

Ačiū, kad esate. Juk, būtent Jūs kuriate istoriją. Kurkime ją dar gražesnę kartu!

Nuoširdžiai,
Vilmantas Žilinskas